Straipsnių sąrašas

 

Gimė 1952 09 04, Kelmės raj. Stulgiuose.

Šiaulietė. Čikagoje – nuo 2001m.

1983 m. baigė inžinerijos mokslus, Dirbo mikroelektronikos srityje. Poezija jau kuris laikas (po dvasinės transformacijos) – tiesiog ištinka.

Eilėraščiai buvo spausdinti katalikiškame leidinyje – „XXI amžius“ . Kauno lietuvių tautinės kultūros centras išleido bukletą su eilėmis ir dvasinėmis įžvalgomis „Sielos atsivėrimas mirties ir gimimo akimirkoms“.

Eilėraščiai spausdinti žurnaluose „Vydija“. Poezijos pavasaryje (JAV) dalyvauja trečią kartą.


Meilės Žinia

siklausykim į širdį – į jos dūžių ritmą

Tai didžiosios Tylos žingsnių aidas

Gyvosios Būties kuždesys
Pulso vygėj sūpuojasi Meilė
Ir laukia…
Gal išgirs, gal išvys
Ir perskaitys tyliąją Žinią,
Paliktą kraujo ląstelėj…

2004 m Hobart, Indiana


MEILĖS DANGUI


Aš vis žadėjau sau,
Kad būsiu tau skalsi,
Nors visos upės liejos per kraštus,
O nuojautų žirgai,
Įveikę užtvaras visas –
Šuoliavo per laukus.


Taip stengiausi išlikt skalsi,
Nors mintys lyg šventiniai
Šviesos ir muzikos fontanai
Galingai tryško svaigdami.


Vis dar tikėjaus būt skalsi,
Nors sielos magnetas stebuklo

Traukai atsidavęs
Nevaldoma jėga į savo tikslą skriejo,

Nes…
Meile patikėjo.
Meile, kuriai neegzistuoja Laikas
Anei Erdvė
Meile, kuri neturi užtvarų, nei svertų,

Kurios užtvenkti negali,
Kuri –
Nelaisvės neištvertų
Kuri – nemoka, o ir negali
Būt skalsi…


Mano meilė

Aš myliu Meilę tavyje,
Nes nieko, nieko nebėra,
Kas būtų „mano“ – manyje.

Klausausi ir jaučiu,
Kaip sklando
Neparašytos tavo eilės erdvėje,

Kaip šoka natos įkvėpimo bangoje.

Neliko nieko, kas būtų „mano“ –

Tik Žinojimas,
Tik švelnumos sūpavimas,

Atplaukiantis iš Meilės įsčių…


NUSILENKIMAS


Lenkiuosi tau, Žodi, kad vediesi,
Kad leidi gelmių labirintuos keistuos

Pamatyti Angelus, siuvančius rūbus Šviesos

Gimstančiai Tiesai –
Per kraujuojantį dūžį širdies.
Lenkiuosi tau, Žodi, kad nusivedei

Triukšmą pasaulio ir skubėjimo griūtį
Iš gelmių begalybės Tylą parvedęs

Ramybe pavadinęs –
Leidi tyliai gėrėtis, dėkoti ir Būti.
Lenkiuosi tau, Žodi,
Skalsume – talpumą atradus
Bejėgystės atodūsiuos
Per tavo Malonę – jėga vainikavęs.

Neturėdama nieko pati iš savęs –
Tarsi viską turiu
Ne iš nuopelnų savo,
Bet dėl Pažado Tavo
Ir Tavojo Žodžio atvertos širdies.