Straipsnių sąrašas

Dzūkų miklūs ainiai

O pinigėliai, pinigėliai – pinigai!
Visiems jų niekad ne per daug.

Kitiems jų amžinai mažai.
Gal ne prieš gerą ta lemtis juoda –

Tąnakt ramybė spengė ausyse.

Anksti anksti, dar saulei nepakilus,

Visai šalia laimingas ošė šilas.
Ir štai – net be perkūno ir žaibų,
Paskelbtą karą miestui aš regiu.
Ugnis skaisčiai raudona su juodu dūmų kamuoliu


Sumanė naktį tango šokti.


Pietys jiems grojo iki ryto,
Kol mūs ugnegesiai juos neaptiko.
– Ugnie, besote, ką tu čia darai?
Žudai, neberūšiuodama, belieka pelenai.
Nutilo Punios šilas, ir paukščiai nebesuokia.
Tik juoda šmėkla klaidžioja mieste,

Prašau nekosėk, burną galit užsirišt skara.