Straipsnių sąrašas

 

Gimė Aukštaitijoje 1958 06 15. Gyveno Dzūkijoje.

Nuo 2002-ųjų Čikagoje vairuoja vilkiką.

Atsipalaidavimas nuo darbo: fotografija, kelionės, sportas, eilės.


PATS SAU – APIE SAVE


Kai aš kalbu, prašau, Jūs patylėkit

. Subordinuotais būt nelengva?
Kai aš nutilsiu, gal gedėkit, tik ne manęs,

Gal mano balso ?


Gražu. Aš kietas. Manęs klauso.
Bet gaila – taip retai išgirsta.
Dažnai važiuodamas mintyse aš rašau,

Bet kai sustoju – tarsi rašinys ištirpsta.


Matau dangum sugrįžta gervės.
Štai vyturys čirena švento Kazio dieną.

Man eilės – geras vaistas nuo vienatvės,

Tik gaila, jos nesikuria kiekvieną dieną.


2020 01 25


ASPENAS IR DREBULYTĖ


Drebu drebulė drebulytė pamilo

Aspeną iš Kolorado.
Ir niekas negali pasakyti,
Ką ji jame atrado.
Juk tau nelemta Aspeną matyti –
Jis ten toli, o tu – mūsų miške.


Ir kai pavėjui Aspenas tau rašo laišką,

Tie žodžiai... tavo mylimo iš taip toli,

Iš sielvarto tu sudrebi, ir man atrodo,

Kad ligi šiolei tu drebėdama verki.


Drebu, drebule, drebulyte,
Įleidę jūs abu šaknis, jis – ten, tu – čia.

Juk galima mylėti, myliu pasakyti,

Nors niekada judu nebūsite drauge.


O, Aspene, sakyk, kodėl taip būna,

Kad mylim tuos, kurie labai toli?

Kodėl tave, ne ąžuolą galiūną,
Ji pasirinko šiam gyvenimo kely?


2019 11 28 – Čikaga, IL


Dzūkų miklūs ainiai

O pinigėliai, pinigėliai – pinigai!
Visiems jų niekad ne per daug.

Kitiems jų amžinai mažai.
Gal ne prieš gerą ta lemtis juoda –

Tąnakt ramybė spengė ausyse.

Anksti anksti, dar saulei nepakilus,

Visai šalia laimingas ošė šilas.
Ir štai – net be perkūno ir žaibų,
Paskelbtą karą miestui aš regiu.
Ugnis skaisčiai raudona su juodu dūmų kamuoliu


Sumanė naktį tango šokti.


Pietys jiems grojo iki ryto,
Kol mūs ugnegesiai juos neaptiko.
– Ugnie, besote, ką tu čia darai?
Žudai, neberūšiuodama, belieka pelenai.
Nutilo Punios šilas, ir paukščiai nebesuokia.
Tik juoda šmėkla klaidžioja mieste,

Prašau nekosėk, burną galit užsirišt skara.


MANO SAPNAS TAU


Rūke matau vėl tavo siluetą –
Liemuo ir krūtys, besidraikantys plaukai.
Ateik arčiau, jei ne – aš prie tavęs prieisiu,

Paskęsime rūke ir žaisim kaip vaikai.

Kai smėlio smiltis paberi iš saujos,
Delnai pagauna jas ore.

Pažvelk, koks nuostabus pasaulis –

Prieš saulei kylant mes rūke.
Štai pajūriui mes bėgam pasitikti saulę:
Vanduo ir smėlis – smėlis ir vanduo.

Pabudo paukščiai, bangos daužosi į krantą,

Širdy – pavasaris, širdy dar ne ruduo.

Dėkoju nakčiai aš už gilų miegą,
Dėkoju jai, kad vėl tave mačiau sapne.

Rašyti tau – apie tave taip miela,

Ir noris tai patirti ne sapne.