Straipsnių sąrašas

 

Gimusi Panevėžyje. JAV 24 metai. Vadovaujasi M. Klaudijaus filosofija. Dažniausiai rašo vaikams – tai tikrasis pašaukimas poezijoje.


BEVEIK AMERIKONAS


SENOKAI ŽIAUNELĖ PETRAS AMERIKON
ATVYKO. NE IŠ DYKO.
TODĖL GI, KAD VALDŽIA ŪKIUS JAU
GRIOVĖ. KITAIP ŽADĖJO KELTI LIETUVOS

ŽMONIŲ GEROVĘ. PETRAS MOKA
MAŠINAS TAISYTI. SUGEBĖTŲ NETGI
NAMĄ PASTATYTI! TAD DARBO JAM ČIONAI APSTU!

TODĖL NETRŪKSTA PINIGŲ! TIK ŠILUMOS,

ŽMONOS ZOSELĖS IR VAIKŲ…
PIGIA LINIJA SURADĘS PETRAS JUNGIAS
SU PABRADE: „KAIP GYVENI TU BE
MANĘS, UOGELE, KAIP VAIKAI?“
„PETRELI, VISKAS MUMS GERAI.
RAMUS ŽIAUNELĖ. DARBAS. PINIGAI“.
NORS ČIA IR SVETIMI NAMAI – DĖL TO
VISKUO APRŪPINTA ŽMONA, VAIKAI.
DARBUOJAS PETRAS DAR LABIAU, KAD
TIK ŠEIMYNAI BŪT GERIAU.
PRAĖJUS MĖNESIUI, O GAL IR DVIEM, JIS
VĖLEI PASUKA SAVIEM:
„KAIP GI JŪS TEN TĖVIŠKĖJ GYVENAT? AR
MANE VISI DAR MENAT?“
„JAU NEGERI DALYKAI DAROSI, PETRELI, –
NUO MŪSŲ ATŽALŲ ĮSKAUDO MAN
GALVELĖ! ONYTĖ PALAIDĄ BERNĄ
SUSIRADO, MAŽASIS POVILIUKAS NUOLATOS VIS

PRAŠO ŠOKOLADO. O MŪS DIDŽIAJAM

ALVYDUKUI VISAI GALVELĖ SUSISUKO...
ŽVITRIŲ LAIMUTĖ MŪSŲ VAIKĄ TAIP „SURAITĖ“,

KAD JIS KAS RYTĄ, VAKARĄ VIS DŪSAUJA,

VIS AIMANUOJA KAIP KOKIA MERGAITĖ.
TĖVAI, PINIGĖLIAI TAVO TAI GERAI, BET SLYSTA

MAN IŠ RANKŲ MŪS VAIKAI.“
NULIŪDO PETRAS. MĄSTO, KĄ DARYT, KAIP
PER TOKĮ PLATŲ VANDENYNĄ VAIKUS PASIEKT

IR SUTRAMDYT. IR ŠVYSTELI GALVON GERA

MINTIS: DIRBSIU DAR IR NAKTĮ. KAD
TIK MIELAI ŽMONELEI GALVELĖ NESOPĖTŲ.

KAD JI, KAIP TA ŽVAIGŽDELĖ DANGUJE, SPINDĖTŲ.

NUPIRKSIU DRAPANŲ GRAŽIŲ, NUSIŲSIU DAR
IR PINIGŲ. DUKRAI ONYTEI NEREIK
PRASČIOKO JONO! JUK TĖVAS JOS –
BEVEIK AMERIKONAS! O POVILIUKUI, MŪS MAŽAM

BERNIUKUI NUPIRKSIU DAUG ŠOKOLADUKŲ!

DIČKIS ALVYDAS LAIMUTĖS TEGUL ATSISAKO!

LABIAU JAM TIKTŲ DUKRA SEIMŪNO JURGIO

KVAKO! VISUS TAŠKUS ŠEIMOS GALVA
ANT „I“ SUDĖJO IR SU GERAIS PASIŪLYMAIS

PAŠTAN TUOJ IŠSKUBĖJO.
ŽIAUNELEI RŪPESČIAI VISAI ATLĖGO,
IR NAKTIMIS, JEI TURI JŲ LAISVŲ, PAMIEGA.

SAPNUOSE NUOLAT MATO SAVO
NUOSTABIĄ ŠEIMYNĄ –
PAVYDI JIEMS VISI KAIMYNAI.
BET VIENĄ ANKSTŲ RYTĄ NAMO LAIPTAI

SUNKIAI SUGIRGŽDĖJO. LIŪDNA ŽINIA
IŠ TĖVIŠKĖS ATĖJO:
„ŽMONA ZOSELĖ „BIKĮ“ IŠ PABRADĖS
SUSIRADO. ONYTĖ SU BERNAIS JAU TIEK

PRISIVOLIOJO, KAD NET PASTOJO.
POVILIUKUI NUO ŠOKOLADO BAISIĄ LIGĄ

DAKTARAI ATRADO.“
ALVYDĖLIS, GI, BEVEIK KAS VAKARĄ PRIGĖRĘS

PATVORIUS VIS RAMSTO
ARBA PURVE KUR GULI KAIP KOKS
PARŠAS ĮSIKNISĘS. NUO NELAIMINGOS MEILĖS

LYG GILTINĖ SULĮSĘS. IŠBALO PETRAS.
VISAS ATSIMAINĖ. GRIEBĖS UŽ KRŪTINĖS.

KAŽKĄ NEGARSIAI SUVAPĖJO...
DAR MAŽUMĖLĘ, SIENOS ĮSITVĖRĘS,

PASTOVĖJO. ĮKVĖPĖ GILIAI IR
LĖTAI, LABAI LĖTAI IŠĖJO.